Pereiti prie turinio

Kailiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Prekybos kailiais maršrutai JAV šiaurės–vakarų pakrantėje 1790–1840 m.
Sumedžiotų sabalų kailiukai

Kailiai – dažniausiai tai švelniakailių žvėrelių išdirbtos odos, naudojamos kailinių gaminių pramonėje. Kailiai gaunami iš žvėrininkystės fermų arba medžioklės. Medžioklės tikslas dažniausiai yra kailis, o žvėriena neturi praktinės reikšmės. Kailių verslas pasaulyje pastaruoju metu prieštaringai vertinamas gyvūnų teisių aktyvistų.

Kailių apdirbėjų ženklas, 1900 m.

Įsisavinant Sibirą ir Šiaurės Ameriką, brangiakailių gyvūnų medžioklė ir prekyba jų kailiais, kailių aukcionai buvo svarbi tų kraštų ekonomikos šaka. TSRS monopolinės prekybos kailiais įmonės „Sojuzpušnina“ indėlis į šalies kasą II Pasaulinio karo metais sudarė 40 % visų valiutinių įplaukų [1]. Prieškaryje vieni didžiausių buvo Leningrado, Londono kailių aukcionai.

Vieni vertingiausių kailinių žvėrelių: bebras, nutrija, ondatra, poliarinė lapė, sabalas, šermuonėlis, ūdra.

Priklausomai nuo metų laiko, kada paruošiami kailiai, jie skirstomi į dvi grupes:

  • Žieminiai kailiai. Tai kailiai gyvūnų, kurie išlieka aktyvūs visus metus, t. y., neužmiega žiemos miegu: sabalas, šermuonėlis, lapė, šeškas, voverė, triušis.
  • Pavasariniai kailiai. Kai kurie gyvūnai gyvena giliai urvuose arba žiemai užmiega, tačiau, nežiūrint į aukštą jų kailių kokybę šiuo metu, yra medžiojami pavasarį arba vasarą: barsukas, burundukas, kurmis, staras, švilpikas.

Nuo to, kur ir kaip gyvena gyvūnai, priklauso jų kailių savybės: plauko ilgis, tankis, minkštumas, spalva, blizgesys, šiluminės savybės. Taip pat didelę reikšmę turi kailių dydis ir svoris. Kailių savybes apsprendžia gyvūnų gyvenamoji vieta (ant žemės, urvuose, vandenyje), geografinis rajonas, klimatinės sąlygos. Keičiantis metų laikams vyksta sezoniniai kailių pakitimai: šėrimasis, spalvos kitimas ir pan.