Miglė's Reviews > Smurtas

Žižekas, aišku, yra biškį išprotėjęs, bet vis tiek vienas įdomiausių šiuolaikinės popkultūros komentatorių. Kai iškyla koks klausimas ar įtampa, jisai renkasi tą kelią, kaip maždaug buvo pavaizduota jo filme "Pervert's guide to the cinema", kur "Matricos" scenoje yra siūlomos raudona ir mėlyna tabletės, o Žižekas sako: "Kur trečia tabletė? Aš noriu trečios tabletės."

Kelios citatos:

Kai suvokiame ką nors kaip smurto aktą, mes vertiname jį pagal tai, ką laikome "normalia" situacija be smurto. Tokiu būdu aukščiausia smurto forma yra šio normos standarto, pagal kurį tam tikri įvykiai atrodys smurtiniai arba ne, primetimas. Štai kodėl pati kalba, toji smurto atsisakymo ir tarpusavio pripažinimo priemonė, apima ir besąlygišką smurtą.

Jei nūdienos vadinamieji fundamentalistai išties tiki suradę savo kelią į tiesą, kodėl jie turėtų jaustis taip, tarsi netikintieji keltų grėsmę, kodėl turėtų jiems pavydėti? <...> Priešingai nei tikrus fundamentalistus, teroristinius pseudofundamentalistus nuodėmingas netikinčiųjų gyvenmas labai domina, intriguoja, žavi. <...> Fundamentalistinio islamo teroras nėra pagrįstas teroristų įsitikinimu savo pranašumu ir troškimu apsaugoti savąją kultūrinę ir religinę tapatybę nuo globalios vartotojų civilizacijos antpuolio. Fundamentalistų problema - ne kad mes juos laikome menkesniais už save, bet greičiau tai, kad jie patys save laiko menkesniais. Štai kodėl mūsų melagingi, politiškai korektiški patikinimai, jog nesijaučiame anei kiek pranašesni, tik dar labiau juos siutina ir kelia apmaudą.

Taigi blogas asmuo nėra egoistas, "mąstantis tik apie savo paties interesus". Tikras egoistas yra pernelyg užsimėęs siekdamas sau gėrio, kad turėtų laiko pridaryti kitiems bėdų. Pirminė blogo asmens yda yra būtent ta, kad jam labiau rūpi kiti nei jis pats.

Prisiminkime gerai žinomą antropologinį anekdotą: "primityvai", kurie, manoma, turi tam tikrų prietaringų įsitikinimų (pavyzdžiui, kad yra kilę iš žuvies ar paukščio), paklausti apie tuos įsitikinimus tiesiai, atsako: "Žinoma, ne - mes ne tokie kvaili! Bet man pasakojo, kad kai kurie mūsų protėviai išties tuo tikėjo..." Trumpai tariant, jie perkelia savo tikėjimą kitam. <...> Kad ir kaip tai atrodytų keista, kai kurie tikėjimai visada atrodo funkcionuojantys "per atstumą": kad tikėjimas funkcionuotų, turi būti koks nors galutinis jo garantas, tačiau tas garantas visada atidėtas, perkeltas kitur, niekada nepasirodantis in persona. Žinoma, svarbiausia, kad šis kitas subjektas, kuris visiškai tiki, neprivalo egzistuoti, kad tikėjimas būtų veiksmingas.