Hohencolernai (vok. Hohenzollern) – iš Švabijos kilusi 14151701 m. Brandenburgo markgrafų ir kurfiurstų, 17011918 m. – Prūsijos karalių, 18711918 m. – Vokiečių imperatorių dinastija. Katalikiškoji Hohencolernų šaka Hohencolernai-Zigmaringenai 1866-1947 m. valdė Rumunijoje.

Hohencolernų šeimos herbas
Vilhelmas II
Hohencolernų pilis
Hohencorelnų pilis Hešingene
   Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Giminės istorija

redaguoti

Pasak padavimo giminės pradininku buvęs Švabijos grafas Tasilonas[1], tačiau jis nežinomas jokiuose kituose istoriniuose šaltiniuose. Pagal kitą versiją giminė kilusi iš Švabijos hercogų giminės Burhardingų, tačiau tikslus ryšys nėra nustatytas.

Pirmasis tiksliai žinomas giminės atstovas buvo Burkhardas I fon Colernas, kuris valdė Colerno (vok. Zollern pilį pietvakarių Švabijoje, piečiau Tiubingeno. Šventosios Romos imperijos imperatorius Frydrichas I Barbarosa 1191 m. grafui Friedrichui I iš Zolerno (m. 1201 m.) suteikė Niurnbergo burggrafo titulą, po to Hohencolernai skilo į frankoniškają ir švabiškają linijas.

Frankoniškosios linijos valdose buvo Niurnbergas, Kulmbachas, vėliau nusipirkti Ansbachas, Bairoitas. 1415 m. Niurnbergo burggrafas Fridrichas VI (1371-1440 m.) iš Hohencolernų gavo Brandenburgo marką, tapdamas kurfiurstu Fridrichu I. Nuo 1525 m. faktiškai ir Prūsijos hercogystę, nuo 1701 m. Prūsijos karaliai, 1871–1918 m. ir visos Vokietijos imperatoriai.

Giminės linijos ir šakos

redaguoti

Švabiškoji šaka

redaguoti

Švabiškoji šaka, kurios pradininku buvo Fridrichas IV, paveldėjo giminės valdas Švabijoje. Ši šaka 1576 m. skilo į Hohencolernų-Hechingenų ir Hohencolernų-Zigmaringenų linijas. Hohencolernai-Hechingenai išmirė 1869 m. ir Hohencolernai Zigmaringenai 18661947 m. tapo Rumunijos karaliais, XIX a. 7 dešimtmetyje pretendavo į Ispanijos sostą; dėl to kilo PrūsijosPrancūzijos karas (18701871 m.).

Žymiausi Hohencolernai

redaguoti

Brandenburgo markgrafai ir imperijos kurfiurstai

redaguoti

Prūsijos hercogai

redaguoti

Nuo 1618 m. Prūsijos hercogų titulą perėmė Brandenburgo markgrafai.

Prūsijos karaliai

redaguoti

Vokiečių imperatoriai

redaguoti

Hohencolernai

redaguoti
 
Stalo iš Hohencolernai


 

Nuorodos

redaguoti
  1. Тассилон, граф швабский // Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона : в 86 т. (82 т. и 4 доп.). — СПб., 1890—1907.